Rss

Amino rūgštys – statybinės organizmo medžiagos

amino rūgštysAmino rūgštys yra tokie organiniai junginiai, kurie organizme naudojami vitaminų, baltymų, fermentų bei hormonų sintezei bei kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų sintetinimui. Amino rūgštys yra svarbiausios raumenų audinio susidarymo medžiagos. Iš amino rūgščių susidaro mūsų organai ir liaukos, sausgyslės, raumenys, raiščiai, plaukai, nagai, būtini organizmo skysčiai.  Iš viso yra priskaičiuojama apie 100 amino rūgščių. Pagrindinės yra 22 mitybinės amino rūgštys, 8 iš jų yra pačios būtiniausios, kur negamina žmogaus organizmas, todėl pačiam žmogui reikia pasirūpinti, kaip papildyti šias atsargas. Jų galima atrasti kai kuriuose maisto produktuose, tačiau tokio kiekio gali ir nepakakti arba tiesiog organizmas gali būti nepajėgus jų įsisavinti. Ypatingai šių organinių junginių reikalauja sportininkų ar daugiau nei kiekvienas žmogus fiziškai aktyvų gyvenimą leidžiančių organizmas.

Skiriamos 2 rūšys amino rūgščių rūšys:

  1. kurias gali susintetinti žmogaus organizmas (argininas, histidinas, alaninas, serinas, cistinas, tirozinas);
  2. kurių organizmas nepajėgus susintetinti (lizinas, liucinas, valinas).

Ypač naudingas yra cisteinas. Jo teigiama savybė – gebėjimas apsaugoti smegenis nuo neigiamo cigarečių, alkoholio, bei narkotinių medžiagų poveikio. Ši amino rūgštis taip pat apsaugo nuo laisvųjų radikalų, radiacijos neigiamos įtakos, lėtina senėjimo procesus. Histidinas yra svarbus hemoglobino formavimuisi, yra audinių augimo ir atstatymo pagrindas. Metioninas yra reikalingas gerai plaukų, odos ir nagų būklei, stiprina raumenis, dalyvauja skaidant riebalus. Triptofanas mažina nerimą ir depresiją, gerina miegą. Argininas tirpina riebalų sankaupas mažinant svorį, saugo  raumenis. Tirozinas yra svarbus antinksčių, skydliaukės, hipofizės funkcionavimui. Glutamo rūgštis yra pagrindinė raumenų sudedamoji dalis, didina protinį aktyvumą ir smegenų funkcionavimą. Gliutaminas yra gausiausia amino rūgštis, itin svarbus elementas imuninės sistemos funkcionavime.

Teigiamos savybės, kuriomis pasireiškia amino rūgštys:

  • padeda lengviau elgtis ir įveikti stresines situacijas;
  • padeda visą organizmą aprūpinti deguonimi;
  • reikalingos augimui ir atsinaujinimui;
  • yra vienos iš pakilios nuotaikos „palaikytojų“;
  • gerina smegenų veiklą;
  • formuoja su bakterijomis ir virusais kovojančius antikūnius;
  • gerina susikaupimo, atminties, protinės veiklos kokybę;
  • atstato raumenų funkciją;
  • padeda įveikiant psichologinį ir fizinį nuovargį;
  • mažina įtampą, nervingumą.

Kas atsitinka, jei trūksta amino rūgščių? Dažniausiai trūksta metionino, cistino ir lizino aminorūgščių. Esant amino rūgščių trūkumui, organizmas tiesiog negali tinkamai funkcionuoti, iš maisto negaudamas tam tikrų aminorūgščių, sutrinka medžiagų apykaita, negali sintetinti baltymų, o dėl šios priežasties prastėja atmintis, mažėja seksualinis aktyvumas. Šių naudingų medžiagų gali trūkti vegetarams ar mažai mėsos patiekalų valgantiems, besilaikantiems dietos žmonėms.

Amino rūgštys  yra randamos:

  • Mėsoje yra maždaug  20 proc. vertingų baltymų, kuriuose atrandamos visos 8 nepakeičiamos, organizme nesintetinamos amino rūgštys;
  • Medaus produktuose (bičių pienelyje – net apie 29 amino rūgštys, o žiedadulkėse jų yra  7 kartus daugiau nei kiaušiniuose ar jautienoje);
  • Vynuogėse (jų sudėtyje yra 16 amino rūgščių, o 7 jų ypatingai svarbios);
  • Žuvyje;
  • Kanapėse (jų sudėtyje yra 20 amino rūgščių, įskaitant 9 amino rūgštis, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti);
  • Piene, kiaušiniuose ir liesuose pieno produktuose gausu amino rūgšties – triptofano;
  • Vištienoje yra gausios žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių atsargos (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino);
  • Daugiausia nepakeičiamųjų aminorūgščių randama gyvūniniuose baltymuose.

 

Comments are closed.