Pasibaigus pavasariniam lietaus sezonui palakstyti su vėju laukuose tikra atgaiva. Vėjelį jaučiame geriausiai, kai lakstome dviračiu. Tai ir sveika, ir smagu, kai lauke tinkamas oras. Tik kur kabliukas, kas blogai su pasivažinėjimu dviračiais? Važinėdamiesi dviračiais berniukai net tik vėją gaudo, bet ir „zuikių“ prisigaudo, nes rizikos neapskaičiuoja. Dalis išskirtinių vyrukų tai ir kaskadininkais patampa, kai nuo pat vaikystės nebijo fizinių traumų ir veiksmo. Kiek vaikinų gali pasigirti paauglystėje ar vaikystėje perskridę dviračio vairą ir nosimi pabučiavę šalikelės pievas, ar dar blogiau – asfaltą? Turbūt kone kas antras ar trečias tokių patyrimų turėjo, kai skaudžiai krito nuo dviračio. Dabar jau tai tik prisiminimai ir jie drąsiai pasakoja savo nuotykius iš jaunų dienų. Dalis nuotykių buvo grynai dėl jų pačių nutrūktgalviškumo, kita dalis, kur kas mažesnė, dėl netvarkingo dviračio. Kai dviračių stabdžiai neveikia, arba paspaudžiami ne laiku bei per staigiai, tai adrenalino gaunama daugiau nei reikia… Gerai, jei pasekmės ne skaudžios, o keliais nubrozdinimais atsiperkama, bet būna tokių atvejų, kai lūžta ranka ar pėdos pirštas. Visa vasara gali vaikui sugriūti dėl nuotykio medžioklės. Vaikus būtina dėl to įspėti, kad būtų atsargesni. Žinoma, vaikų psichologija yra tokia, kad kuo labiau kažkas draudžiama, tuo labiau tai norima padaryti. Vaikai vadovaujasi tuo, kad uždraustas vaisius – saldesnis. Tik va kad to saldumo nebūtų per daug… Dviračių stabdžiai tiek padeda, tik ir pakenkti gali, jei vaikas dviračiu išmoko važiuoti neseniai ir daug patierties neturi.
Daugiau informacijos: www.adviratis.lt