Apie Lietuvą kalbama kaip apie žalią valstybę, tik ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Lietuva visada didžiavosi miškai ir toliau tai daro. Atvykę turistai stebisi pamatę tiek daug žalumos mažoje šalyje ir fotografuoja be perstojo lietuviškus medžius. Vietiniams gyventojams tai kelia juoką Lietuvoje yra daug žalumos, laukų, miškų ir pan. Drausiniuose ir pažintiniuose takuose, parkuoseyra gamtos, kuri yra saugoma, ji jokiais būdais nėra parduodama. Va, miško pirkimas tai jau yra įmanomas, bet tai nėra labai lengva, nes miško pirkimas yra susaistytas visokiausių biurokratinių reikalų. Net ir po to, kai miško pirkimas jau įsigalioja ir yra paskelbtas įvykusiu, miško savininkas gali būti periodiškai tikrinamas, prašoma pateikti informaciją, koks miško susidėvėjimas, kiek miškas išretintas ir pan. Tokios ataskaitos atsakingai yra ruošiamos specializuotų įmonių, o dokumentus vadina „miško projektais“. Miško pirkimas yra daugiau nei atsakingas, nes jis ne tik yra didelė investicija, bet ir didelėatsakomybė. Net ir su nuosavu mišku negalima daryti visiškai visko, ką norime, nes miškai yra saugomi. Negalima juk parduoti visų miškų iškirtimui, miško naudojimas turi būti apibrėžtas įstatymais ir taisyklėmis, kad Lietuvos miškingumas nemažėtų.
Daugiau informacijos: www.vizon.lt