Rss

Geoterminis šildymas – ką svarbu žinoti?

geoterminis šildymasPasaulis ir visa aplinka nuolat keičiasi, todėl žmonės noriai ieško alternatyvių būdų, kaip būtų galima prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Mūsų žemė su kiekviena diena tampa vis labiau užteršta vieta, todėl čia jau reikia ne vien noro, bet ir realių darbų, kurie galėtų pagerinti visą esamą situaciją. Gamyklų dūmai, didėjantis įvairios pramonės poveikis, oro užterštumas dėl didelio automobilių kiekio pasaulyje – visa tai ir ne tik prisideda prie gamtos užterštumo. Geoterminis šildymas – vienas iš būdų, kuris gali labai pagerinti gamtos rodiklius, o taip pat yra manoma, kad šis šildymosi būdas greitai taps tokia sensacija, jog kiekvienų namų šeimininkas to norės. Geoterminis šildymas – tai natūralus šildymas iš žemės plutos vandens, skirtas šildyti įvairias patalpas, tiek individualius, gyvenamuosius namus, tiek biurus ir dideles komercines patalpas. Toks šildymosi būdas buvo sugalvotas dėl siekio pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti žemės taršą, ir, žinoma, kaip visada, dėl finansinių sumetimų. Tai atneša ne tik didelį pelną idėjos sumanytojams, bet ir vartotojams, nes toks šildymosi būdas atneša finansinę naudą ir patiems vartotojams.

Geoterminis šildymas labiausiai yra paplitęs tuose regionuose, kuriuose netrūksta taip vadinamų „karštujų taškų“ (pavyzdžiui, Islandijoje). Tokiose vietose galima laisvai naudotis geoterminiu šildymu. O regionuose, kuriuose tų „karštųjų taškų“ trūksta – yra įrengiamos specialios sistemos, todėl, galima teigti, jog bet kuriuo atveju, šis šildymosi būdas yra prieinamas beveik visiems.

Natūraliai, iš gamtos šiluma pačioje žemėje buvo sukurta, kai planeta formavosi, gavus smūgio kryptį iš meteoritų ir susidarė tarsi suspaudimo karštis. Šiandien ta suspaudimo šiluma žemės šerdyje ir toliau formuoja mums reikalingą šilumą. Karštieji taškai yra tie, kur magma yra arčiau paviršiaus.

Puikiausias to pavyzdys yra Islandija, kuri pasistatė geotermines jėgaines, kurios transformuoja šilumą į elektros energiją. Visa ši energija yra panaudojama centriniam šildymui, kuris apšildo visus šalies pastatus. Garai arba karštas vanduo yra platinamas per izoliuotus vamzdžius pastatuose. Įdomiausia yra tai, kad tokia sistema buvo naudojama net ir Romos laikais, kai geoterminė šiluma buvo naudojama visuose pastatuose.

Jei regionas neturi karštųjų taškų, yra būtina įrengti šilumos siurblius. Dauguma vietų žemėje palaiko 50-55 laipsnius. Geoterminis šildymo siurblys naudoja pastovią šią temperatūrą, siekiant šildyti vandenį ir patalpas juo, arba jas vėsinti vasaros metu.

Šiais atvejais vandens vamzdžiai yra įrengiami po žeme ir juose yra pumpuojamas vanduo. Vanduo teka per žemę, ten yra praleidžiama šiluma. Šilumokaitis traukia iš vandens šilumą ir taip šildo namus. Kai yra naudojama atvirkštinė sistema (šiluma yra prarandama), tada namai yra vėsinami.

Geoterminis šildymas turi ne vieną puikų privalumą. Jis naudoja energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl yra automatiškai sukuriama mažiau taršos. Bendrai yra deginamas iškastinis kuras. Žiūrint iš finansinės perspektyvos, geoterminis šildymas reikalauja mažiau priežiūros, išsilaiko dešimtmečiais, ženkliai padidina visų pastatų, kuriuose tai yra įrengta, vertę. Taip pat sumažina bendrąsias išlaidas, kurias mes juk nuolat išleidžiame kiekvieną mėnesį su naftos kaina ir elektros energija. Tiesa, reikia žinoti, kad pradinė kaina, kurią sumokėsite už geoterminio šildymo pirminį montavimą ir priežiūrą. Tam taip pat reikia nemažai žinių apie geologiją, nes reikia įsitikinti, kad požeminis vanduo nėra užterštas. Taip pat reikia tikrinti, ar dirvožemis yra vientisas ir nepažeistas. Taip pat yra reikalingos specialios žinios, kurių dėka būtų galima sumontuoti šilumos siurblius.

Naujesnis įrašas

Comments are closed.