Rss

Vairavimo mokykla pakeitė mano gyvenimą

vairavimo mokyklaAš vairuoju jau daugiau kaip šešis metus ir nei karto nebuvau baustas. Todėl esu tikras, kad vairavimo mokykla, kurioje išmaukau vairuoti savo darbą atliko puikiai. Prisimenu tas pirmąsias dienas, kai užsiregistravau į vairavimo kursus. Buvau jaunas, nepatyręs ir visai nieko neišmaniau apie vairavimą, tačiau savimi tiek pasitikėjau, kad galvojau, jog išmoksiu viską taip greitai kaip jūs ištarsite „vienas du trys“. Kas diena matydavau ir dabar tebematau daugybę vairuojančių žmonių ir man atrodė, kad viskas daugiau nei paprasta. Vairavimo mokykla pakeitė mano požiūrį, leido suprasti, kad reikės įdirbio ir žinių, kol pasieksiu tokius rezultatus, kurie mane bei egzaminuotoją visapusiškai tenkins.

Daugiau informacijos: www.bkategorija.lt

Teorijos pamokas lankiau tada, kada man buvo patogu, nes vairavimo mokykla suteikė patogų grafiką. Testus daug geriau spręsti vairavimo mokykloje, nes ten galėjau normaliai susikaupti, o namuose esančiu kompiuteriu dirbant vis norėjosi nuklysti į kokį socialinį tinklą ar kitur ir dėmesio koncentracija buvo visai kita…daug prastesnė. Vairavimo mokykla ir jos mokytojai padėjo man nesiblaškyti ties nereikalingai dalykais ir man tai davė pamoką ne tik vairavimui, bet ir visam gyvenimui. Visada būsiu dėkingas savo mokyklos mokytojams. Jie išaiškino vairavimo teoriją taip, kad net toks kantrybės neturintis ir vietoje nenustygtantis asmuo kaip aš išmokau viską, ko reikėjo. Vairavimo mokykla leido man didžiuotis savimi, nes mokydamasis vairuoti aš augau kaip asmenybė ir supratau, kam reikalinga disciplina. Žinoma, daugiausiai baimės kėlė ne teorijos pamokos, o vairavimo, nes tada dar neturėjau įgūdžių. Bijojau važiuoti į gatves, todėl be galo džiaugiausi, kad vairavimo mokykla leido naudotis aikštele tol, kol išmokau idealiai statyti automobilį aikštelės vietoje ir ėmiau jaustis drąsiau. Vairavimo mokytojai man buvo kantrūs, griežti, bet draugiški ir visada paaiškindavo, ką darau ne taip. Dėl to klaidų, daromų pamokų metu mano vairavime vis mažėjo ir mažėjo. Aš be galo savimi džiaugiausi ir norėjau vairuoti vis dažniau ir daugiau. Su nekantrumu laukdavau tos valandos, kai vėl galėsiu vairuoti, o dar labiau svajojau apie tą akimirką, kai į mano rankas pateks ką tik „iškeptas“ naujutėlaitis vairavimo pažymėjimas, pauoštas mano nuotrauka. Aš niekada nemėgau važinėti viešuoju transportu, ypač žiemą! Būdavo stovi stotelėje ir šali, kol pasirodo tinkamas troleibusas… o dar tos dienos, kai siausdavo kokia gripo epidemija… Brrr… Net bloga darosi prisiminus tą važinėjantį bakterijų lizdą! Vairavimo mokykla, išmokiusi mane vairuoti man suteikė galimybe važinėti savo nuosavu automobiliu ir man nebereikia kvėpuoti kitų pričiaudėtame, prikosėtame ore, kuris žiemą tvyro autobusuose. Tikrai neturiu fobijos bakterijoms, bet pripažinkite ir jūs, kad sėdėti šalia smarkiai kosijančio asmens, kuris net nesiteikia prisidengti burnos, tikrai neviliojantis pasiūlymas. Dabar aš važinėju tada, kada man reikia ir nebeliko jokio reikalo žinoti viešojo transporto tvarkaraščio. Aš buvau taip sužavėtas tuo patogiu automobiliu, kuriuo laikiau vairavimo teises, kad pirmasis mano automobilis, kurį nuspirkau gavęs vairavimo teises buvo toks pat, kokiais dirba vairavimo mokykla.

Gal kam nors tai ir kelia šypseną, bet žinokite, kad ir man taip pat. Man gera prisiminti tas dienas, kai vairavimo mokykla buvo man tarsi antri namai. Ten susiradau net draugę, kuri ligi šiol yra su manimi. Gal sutapimas, o gal likimas, visai nesvarbu, kaip tai pavadinsi, man tai nerūpi. Svarbu, kad aš dabar laimingas, nes esu ne vienas ir galiu nuvežti savo drauge ten, kur gražu ir gera pabūti dviese, kad ir į Kadagių slėnį.

Comments are closed.